Siracido 34

₁Tuščios ir apgaulingos neprotingo žmogaus viltys,

o sapnai duoda sparnus kvailiams.

₂Kaip žmogus, kuris gaudo šešėlį ar vejasi vėją,

elgiasi tas, kas tiki sapnais.

₃Kas matoma sapnuose, tai tik atspindys,

atvaizdas veido, žiūrinčio į save patį.

₄Argi gali iš nešvaraus išeiti kas nors švaraus?

Argi gali melagis kada pasakyti tiesą?

₅Būrimai, ženklų aiškinimas ir sapnai yra niekai;

ko tu jau tikiesi, tai protas ir pavaizduoja.

₆Nebent tai būtų ypatingas regėjimas,

Aukščiausiojo siųstas, antraip neimk jų į širdį.

₇Juk sapnai suklaidino daugelį,

ir žmonės, sudėję į juos savo viltis, įkliuvo į bėdą.

₈Įstatymo vykdymas nereikalauja tokių apgaulių;

išmintis yra tobula, laikydamasi tiesos.

₉Išsilavinęs žmogus daug žino,

ir kas yra daug patyręs, tas kalba protingai.

₁₀Žmogus be patirties mažai žino,

bet kas yra keliavęs, tas įgyja daug gudrumo.

₁₁Daug mačiau savo kelionėse,

išmokau daugiau, negu galėčiau apsakyti.

₁₂Dažnai buvau mirties pavojuje,

bet išsigelbėjau patirties dėka.

₁₃Gaji yra drąsa pagarbiai bijančiųjų Viešpaties,

nes jų viltis tame, kuris juos gelbsti.

₁₄Pagarbiai bijančiam Viešpaties nėra ko bijoti;

jis nebus bailys, nes Viešpats jo viltis.

₁₅Laiminga siela pagarbiai bijančio Viešpaties!

Kuo jis pasitiki? Kas jo ramstis?

₁₆Į tuos, kuriuos myli, žvelgia Viešpats,

galingas skydas

ir stiprus ramstis,

užuovėja nuo dykumos vėjo

ir paunksmė nuo vidurdienio saulės,

apsauga nuo suklydimo

ir pagalba nuo nuopuolio.

₁₇Jis teikia džiaugsmo širdžiai, spindesio akims,

duoda sveikatos, gyvasties ir palaimos.

₁₈Kas atnašauja aukai neteisėtai įgytus daiktus,

tas suteršia savo dovanas.

Nedorėlių atnašos Dievui nėra malonios.

₁₉Aukščiausiajam nepatinka neteisiųjų atnašos,

jis neatleidžia jiems nuodėmių, nors aukų būtų ir daugybė.

₂₀Atnašauti auką iš beturčių indėlių

lygiai nedora,

kaip ir užmušti sūnų jo tėvo akyse.

₂₁Labdaros duona – vargšų gyvastis;

kas iš jų atima ją, tas pralieja kraują.

₂₂Kas atima iš artimo pragyvenimą,

tas padaro žmogžudystę;

kas neišmoka samdiniui jo algos,

tas pralieja kraują.

₂₃Jeigu vienas stato, o kitas griauna,

iš to abiem būna tik vargo.

₂₄Jeigu vienas meldžiasi, o kitas keikiasi,

katro balsą Viešpats girdės?

₂₅Jeigu žmogus, palietęs lavoną, apsiplauna

ir vėl jį paliečia,

kokia jam nauda iš apsiplovimo?

₂₆Taip ir žmogus,

kuris pasninkauja už savo nuodėmes,

o paskui eina ir daro tą patį:

kas išgirs jo maldą

ir ką jis laimėjo savo pasninku?